Liepų medus – daugiausiai saulės savyje sukaupęs medus, daugelio pamėgtas, žinomas ir išbandytas. Jei nesidomite medaus rūšimis, ko gero, būtent liepų medų ir vadinate tikruoju medumi.

Ar teko kada ragauti vasaros skonio? Jis jau čia! Ir supakuotas labai patogiame smaližiavimui stiklainyje. Vidurvasario medus pasižymi lengvu aromatu, švelniu skoniu ir idealiai tinka gardinti įvairias žolelių arbatas. Kadangi jame vyrauja liepžiedžių nektaras, toks medus, pasak lietuvių liaudies medicinos žinovų, gali padėti numušti pakilusią temperatūrą, padėti stiprinti imuninę sistemą bei teigiamai veikti įvairaus amžiaus moteris ir jų reprodukcinę sistemą.

Liepų medus yra kiek tamsesnis ir geltonesnis už rapsų ar pavasarinį medų, bet šviesesnis nei miško medus. Jis kristalizuojasi vidutiniškai greitai ir rudenį jau būna sustingęs su gražiu šerkšnu. Liepų medus, kaip ir pavasarinis medus, neturi stipraus poskonio, todėl labai tinka gaminant valgį ar saldinant kavą. Jo lengvumas ir kreminė konsistencija mėgstama ir vaikų, ir suaugusiųjų.

Liepų medaus gydomosios savybės liaudies medicinoje žinomos jau ne vieną tūkstantmetį. Liepų medaus sudėtis labai įvairi. Jis turi daug skirtingų mikroelementų, vitaminų, aminorūgščių, vandenilio peroksido ir kitų naudingųjų medžiagų. Lėtai čiulpiant medų jo pasisavinamas tampa efektyviausias. Dar galima jį išmaišyti šiltame vandenyje ar kitame gėrime.

Nors laiku išsuktas tinkamai subrandintas medus negenda, rekomenduojame laikyti tamsioje vėsioje vietoje.

Kabinkite su agurku, tepkite ant sausainių, dėkite į kepinius, laižykite nuo šaukšto ar net duokite savo augintiniui. Tikimės, kad šaukštas liepų medaus praskaidrins Jūsų dieną, pasaldins gyvenimą ir mintis.

Lai tikras, lietuviškas medus keliauja iš šeimos į šeimą, o jame sudėta šiluma – iš širdies į širdį!

Mokslinis šaltinis, kuriuo rėmėmės:
Hewlings, S. J., & Kalman, D. S. (2017). Curcumin: A Review of Its Effects on Human Health. Foods (Basel, Switzerland), 6(10), 92. https://doi.org/10.3390/foods6100092